Kas yra vilnos audinys?
Vilna – natūrali medžiaga, gaminama iš įvairių gyvūnų, tokių kaip avys, ožkos, lamos, kupranugariai ir kt., plaukų. Ji naudojama pramonėje (kilimams, interjero tekstilei ar ugniagesių dėvimiems apsauginiams drabužiams gaminti) ir drabužiams – pirštinėms, kepurėms, kojinėms, megztiniams, kostiumams, paltams ir kitiems drabužiams.
Yra 10 vilnos rūšių:
• Merino vilna
• Kašmyro vilna
• Moher vilna
• Alpakų vilna
• Angoros vilna
• Kupranugarių vilna
• Vikunijų vilna
• Gryna vilna
• Lamų vilna
• Muskuso jaučių (qiviut) vilna
Sužinokite daugiau apie skirtingas vilnos rūšis čia.
Vilnos savybės
Vienas didžiausių vilnonių drabužių privalumų – jie gali labai ilgai išlaikyti šilumą. Būtent todėl gera mintis turėti spintoje vilnonį drabužį, jei tenka susidurti su šaltu oru.
Bet šildymas – ne vienintelis vilnos privalumas. Ši medžiaga taip pat labai kvėpuojanti, patvari ir izoliuojanti. Tad galite būti tikros, kad neprakaituosite ir nesijausite nepatogiai. Vilnoniai drabužiai leis Jums išlikti sausoms, jaukioms ir neleis sušalti dėl savo izoliacinių savybių. Tai kelios esminės priežastys, kodėl vilnos audinys toks svarbus žiemai.
Dar vienas puikus vilnos bruožas – ji draugiška aplinkai: vilna perdirbama ir biologiškai suyra dėl savo natūralios kilmės. Dirvožemyje ji gali suirti per metus. Pavyzdžiui, kitoms sintetinėms medžiagoms suirti gali prireikti metų ar net dešimtmečių, o tai gali teršti ir žaloti aplinką.
Vilna taip pat visiškai atsinaujinantis pluoštas, nes dauguma gyvūnų kerpami kartą per metus (ar net kartą per trejus metus!), priklausomai nuo gyvūno. Tai naudinga ir gyvūnams: vasarą jie jaučiasi patogiau, o po kelių mėnesių jų plaukai vėl atauga, tad žiemą jie gali jaustis šiltai.
Iš ko gaminama vilna?
Vilna gaminama iš gyvūnų plaukų. Dauguma mano, kad vilna gaminama tik iš avių plaukų, bet, kaip minėta anksčiau, ją galima gaminti iš įvairių gyvūnų plaukų, pavyzdžiui, ožkų, lamų, kupranugarių, triušių ir kt. Daugumą jų galima kirpti kartą per metus, tačiau yra keletas gyvūnų rūšių, kurių taip dažnai kirpti negalima. Pavyzdžiui, vikunijų vilną galima kirpti tik kas trejus metus, o kašmyro ožkos per metus gali duoti tik apie 150 gramų vilnos.
Vilnos istorija
Vilna daugiausia gaunama iš avių, konkrečiai – merino vilna. Avys taip pat žinomos kaip seniausi ūkio gyvūnai. Jos buvo prijaukintos maždaug prieš 10 000 metų. Nors vilnos istorija siekia daugiau nei 10 000 metų, patys drabužiai buvo pradėti gaminti kur kas vėliau. Iš pradžių žmonės, norėdami sušilti, naudojo laukinių avių kailį. Ankstyviausi vilnonio drabužio įrodymai datuojami maždaug 4000 m. pr. Kr., bet gali būti, kad tai įvyko kur kas anksčiau. Pirmasis tvirtas vilnos naudojimo įrodymas Europoje – vilnos audinys, išlikęs Danijos pelkėje maždaug 1500 m. pr. Kr. Iki šiol vilna yra labai svarbus audinys, laikomas viena veiksmingiausių apsaugų nuo šalčio ir absoliučia žiemos klasika.
Kaip gaminamas vilnos audinys?
Įdomu, kaip gaminamas Jūsų vilnonis megztinis? Na, vilnonių drabužių gamyba – gana ilga kelionė. Visų pirma, gamyba prasideda nuo gyvūnų plaukų kirpimo (vilnos nukirpimo proceso). Šiam darbui reikia gerai apmokytų žmonių, išmanančių specifines gyvūnų kirpimo praktikas. Paprastai jie tai daro elektrinėmis žirklėmis ir sugeba nukirpti vilną vienu gabalu! Kitas žingsnis – nukirptos vilnos valymas. Žaliavinė vilna praeina skalbimo, skalavimo ir gręžimo procesą. Po to atliekamas rūšiavimas, kai vilna suskirstoma į ryšulius. Toliau – kartuojama, t. y. pluoštai formuojami į ilgus sruogus. Galiausiai šie kartuoti sruogai suverpiami į verpalus, o po paskutinio skalbimo iš jų galima austi drabužius ar kitokią tekstilę.
Vilnos audinio gamyba pasaulyje
Bėgant metams vilna buvo vienas daugiausiai naudojamų tekstilės gaminių pasaulyje. Daugiausiai vilnos gaminančios šalys – Australija, Kinija ir Naujoji Zelandija. Australija pagamina 25 % pasaulio rinkos riebiosios vilnos (tai apie 345 milijonus kilogramų vilnos kasmet!).
Vilna – natūrali medžiaga, tad ji nedaro didelio poveikio aplinkai. Vilną galima gaminti tvariai, jei vilną duodantiems gyvūnams leidžiama gyventi laisvai, jie nėra susigrūdę ir nepatiria nehumaniško elgesio. Yra griežti gyvūnų gerovės kriterijai, kurių reikia laikytis, norint gaminti tvarią vilną.
